Mažai žinių mus atitraukia nuo Dievo, o daug žinių – atveda prie Jo

2014-07-04

Viena iš pagrindinių žurnalo temų yra tikėjimo ir mokslo santykis. Pats 17 metų dirbote mokslinį darbą mechaninės inžinerijos srityje, esate habilituotas mokslų daktaras. Kaip jus patį fizika atvedė prie Dievo?

Dievas leidžiasi pažįstamas per tai, ką matome, kokioje realybėje gyvename. Kaip inžinierius žinau ir suvokiu, kiek reikia įdėti darbo, kad įrenginys gerai funkcionuotų. Iš patirties gerai žinau, kad sukonstravus naują įrenginį iš pirmo karto jis greičiausiai neveiks. Tenka atlikti kelias iš eilės bandymų serijas, nors pradžioje galvojau, kad jis turėtų veikti. Atlikdamas bandymus suprantu, kaip pradžioje neteisingai mąsčiau ir galiausiai per bandymus suprantu, ko reikia, kad įrenginys veiktų.

Gyvi organizmai yra daug sudėtingesnės struktūros negu mūsų kūryba ir konstrukcijos. Jeigu kas nors bando įrodyti, kad tai atsirado atsitiktinai, pradedu isteriškai juoktis. Pateiksiu pavyzdį.

Yra toks kirminėlis, naudojantis cheminį ginklą. Ką vadinu cheminiu ginklu? Jis savo kūne gamina 27 cheminius elementus ir laiko juos skirtingose talpyklose. Atsiradus poreikiui, iš tų talpyklų siunčia elementus į deginimo kamerą, kurioje vyksta dvifazė termodinaminė reakcija. Tos kirminėlyje esančios kameros sienos padarytos iš specialios medžiagos, kuri izoliuoja cheminį procesą, kad kirminėlis nesprogtų. Įvykus reakcijai, gynybai skirti nuodai išpurškiami reikiama kryptimi. Jeigu kas nors būtų ne taip sukurta, kirminėlis paprasčiausiai susprogtų. Jis turėjo nuo pradžios iki galo būti padarytas tobulai, kad galėtų funkcionuoti.

Kai matau struktūrą, padarytą gerokai tobuliau negu aš ar bet koks kitas mokslininkas galėtų padaryti, remdamasis elemenaria logika prieinu išvadą, kad ją sukūręs Asmuo ar Būtis yra žymiai tobulesnė negu aš. Jeigu aš galiu sukonstruoti zaporožietį, bet negaliu pagaminti mersedeso, darau išvadą, kad mersedeso konstruktorius yra protingesnis ir pranašesnis už mane. Kai matau taip tobulai sukurtą kirminėlį, o pats negaliu to atkartoti, sakau, kad Dievas yra daug kartų išmintingesnis už mane.

Be to, Dievas apsireiškė istorijoje ir Šventasis Raštas yra istorinis dokumentas, kurį galime moksliškai išanalizuoti, ištirti ir patvirtinti, kad jo informacija yra tikra. Archeologai patvirtina, jog tai, ką kalba Biblija, yra autentiška ir tikra. Lingvistika, kultūrologija, archeologija įrodo, kad Šventojo Rašto tekstai nėra sukurta mitologija, bet patikima tiesa.

Kaip mokslininkas ir tikintysis buvau apžiūrėti Eucharistijos stebuklo Sukolkoje, Lenkijoje. Kalbėjausi su tyrimus atlikusia profesore. Ji man parodė per mikroskopą darytas nuotraukas ir tai, ką pamačiau, parklupdė mane ant kelių. Ostija buvo perkeista į gabalėlį žmogaus širdies, ir tai yra nepaneigiamas mokslinis faktas. Du perkeistą ostiją tyrę mokslininkai nustatė, kad tai yra širdies raumeninis audinys.

Arba imkime Turino drobulę. Mokslininkai patvirtino, kad neįmanoma sufalsifikuoti Turino drobulės, nes tai – ne žmogaus rankų kūrinys. XXI amžiuje su dabartinėmis technologijomis neįmanoma padirbti antros tokios Turino drobulės. Paprasčiausiai reikia priimti tą faktą ir tikėti, kad šioje drobulėje buvo suvyniotas Jėzus Kristus. Mokslininkas, matantis Euchatistijos stebuklą, Turino drobulę, Gvadelupės Dievo Motinos atvaizdą, gali tai paaiškinti tik Dievo buvimu.

Noriu pacituoti Liudviką Pasterą, mokslininką, išradusį pasterizaciją ir skiepus. Jis sakė: mažai žinių mus atitraukia nuo Dievo, o daug žinių – atveda prie Dievo. Mokslininkas priklausė Pasauliečių pranciškonų ordinui. Aš kaip habilituotas daktaras inžinierius visiškai sutinku su šiais žodžiais.

 

Interviu su M.Ruckiu apie mokslą ir tikėjimą: www.bernardinai.lt

 

Copyright © Wydawnictwo Agape Sp. z o.o. ul. Panny Marii 4, 60-962 Poznań, tel./ fax: 61/ 852 32 82 | tel. 61/ 647 26 86