„Padarysiu tokį didelį stebuklą, kad visi patikėtų“

Autorius: ks. Mieczysław Piotrowski TChr

Pirmą kartą nuo Kristaus prisikėlimo, kad patvirtintų apsireiškimų tikrumą, Dievas padarė tokį įspūdingą stebuklą paskirtu laiku ir paskirtoje vietoje.

Apsireikšdama portugalų vaikams, Dievo Motina paskelbė apie didelį ženklą apsireiškimų Fatimoje pabaigoje. Ji pasakė padarysianti stebuklą, kad visi patikėtų.
Marija pasakė Liucijai, Pranciškui ir Jacintai apie stebuklą prieš tris mėnesius ir nurodė tikslią vietą ir laiką, kur ir kada tai įvyks: 1917 m. spalio 13 d. Cova da Iria lygumoje. Žiniasklaida, nusiteikusi prieš Katalikų Bažnyčią, netikėjo apsireiškimais, todėl plačiai paviešino šią informaciją tikintiesiems ir Katalikų Bažnyčiai išjuokti ir diskredituoti.

Didžiulis persekiojimas

Verta prisiminti, kad 1910 m., taigi, septyneri metai prieš Fatimos Dievo Motinos apsireiškimą, valdžią Portugalijoje perėmė masonai. Valdantieji nusprendė sunaikinti Katalikų Bažnyčią per dvi kartas.
Naujoji su Dievu kovojanti valdžia skelbė, kad katalikybė yra didžiausias žmonijos priešas, opiumas liaudžiai, todėl būtina kuo skubiau ją sunaikinti.
Imta žiauriai persekioti Bažnyčią, vykdyti represijas prieš dvasininkus ir pasauliečius; daugelis jų mirė kaip kankiniai. Portugalijos primas ir patys nepatogiausi vyskupai ir kunigai buvo išvyti iš šalies. 1915 m. Lisabona buvo paskelbta ateistine sostine. Karališkoji šeima buvo išžudyta iki paskutinio vaiko. Būtent tada, kai Portugalijoje buvo nepaprastai persekiojami tikintieji, kai visa Europa tapo kruvinų Pirmojo pasaulinio karo kovų arena, o valdžią Rusijoje perėmė komunistai, Viešpats Dievas ypatingu būdu kreipėsi į žmonių sąžinę per Dievo Motinos apsireiškimą Fatimoje.
1917 m. gegužės 13-ąją Marija pirmą kartą pasirodė trims mažiems vaikams: dešimtmetei Liucijai, devynmečiui Pranciškui ir septynerių metų Jacintai.
Kadangi žinia apie apsireiškimą pasklido po visą šalį, gausybė žmonių vyko į Fatimą. Ateistinė valdžia, išsigandusi tokių įvykių plėtotės, suėmė Jacintą, Pranciškų ir Liuciją. Gąsdindami baisiais kankinimais, stengėsi priversti juos paneigti žinią apie apsireiškimą, tačiau vaikai išliko nepalenkiami, todėl po kelių dienų juos paleido į laisvę.

Ryžtas ir piligrimų antplūdis

Per trečiąjį apsireiškimą 1917 m. liepos 13 d. Dievo Motina paskelbė apie įspūdingą stebuklą: „Spalio mėnesį <...> padarysiu tokį didelį stebuklą, kad visi patikėtų, jog šie apsireiškimai tikri.“ Marija nurodė tikslią vietą ir laiką bei paskelbė, kad tai bus specialus, Dievo siųstas ženklas, jog kiekvienas galėtų įtikėti ir priimti Jos kvietimą atsiversti.
Reikia nepamiršti, kad 1917 metai buvo labai sunkūs, nes trejus metus vyko Pirmasis pasaulinis karas, pats baisiausias iš visų tų laikų karų. Ateistinė Portugalijos valdžia padarė viską, kad propagandinėmis akcijomis ir bauginimais sutrukdytų žmonėms susiburti apsireiškimo metu nurodytoje vietoje spalio 13-ąją. Netgi buvo paskleistas gandas, kad apsireiškimo vietoje padėta bomba.
Buvo pasiųsta keletas tūkstančių kareivių užblokuoti kelių, vedančių į apsireiškimo vietą, ir neleisti žmonėms ten įžengti. Vis dėlto ryžtas ir piligrimų antplūdis buvo toks didelis, kad visos valdžios priemonės pasirodė esančios neveiksmingos.
1917 m. spalio 13-ąją, priešpiet, apsireiškimo vietoje susirinko įspūdinga minia – maždaug 80 tūkst. žmonių. Daugelis jų įveikė dešimtis ar net šimtus kilometrų, dažniausiai pėsčiomis arba ant asilų, taip pat vežimais ir automobiliais. Susirinko ne tik prastuomenė – atvyko ir itin skeptiškai nusiteikusių mokslininkų, žurnalistų bei ateistų. Nacionalinės gvardijos kariai nesėkmingai bandė sulaikyti plūstančią tūkstantinę minią. Jai nutraukus vieną sparną, kariai skubėjo atremti tos pusės, tada susirinkę žmonės, pasinaudodami proga, prasiskverbdavo kitoje vietoje.
Liucija, Pranciškus ir Jacinta džiaugėsi, kad paskutinę apsireiškimo dieną įvyks stebuklas, per kurį žmonės įtikės ir priims Dievo Motinos kvietimą. Vis dėlto spalio 13-ąją vaikai patyrė didelių sunkumų, norėdami patekti iš Alžustrelio (Aljustrel) į Cova da Iria. „Iš namų išėjome labai anksti, – pasakojo Liucija, – įskaitant vėlavimą kelyje. Atvyko daugybė žmonių <...> Netgi purvas keliuose nesutrukdė tiems žmonėms atsiklaupti išreiškiant maldavimą ir nuolankumą <...> Kai atvykome į Cova da Iria, atsistojome prie ąžuolo šalia uolos. Vidinio įkvėpimo pagauta, paprašiau žmonių suskleisti skėčius, kad galėtume sukalbėti rožinį. Netrukus pamatėme šviesos blyksnį, po to virš ąžuolo prie uolos išvydome Švenčiausiąją Motiną.“

Tai tikrai verta paskaityti!

atgal

Copyright © Wydawnictwo Agape Sp. z o.o. ul. Panny Marii 4, 60-962 Poznań, tel./ fax: 61/ 852 32 82 | tel. 61/ 647 26 86